- kirkužė
- kìrkužė sf. (1) J kankorėžis: Kìrkužės auga ant pušų ir eglių Pnm. Vėjas pro egles praūžė ir numetė žemėn kelias kirkužes J.Balč. Pilnos eglės kìrkužių Svn. Voverys pušų ir eglių sėklom minta, iš kirkužių jas išgliaudydamos PnmR. Šiemet labai daug ant eglių kìrkužių Krns.
Dictionary of the Lithuanian Language.